2 Karalių 25

₁Devintų Zedekijo karaliavimo metų dešimto mėnesio dešimtą dieną Babilono karalius Nebukadnecaras atžygiavo su visa savo kariuomene prieš Jeruzalę. Ją apsupę, statė aplink miestą apgulos pylimus. ₂Miestas buvo apgulos būklėje iki vienuoliktų karaliaus Zedekijo metų. ₃Ketvirto mėnesio devintą dieną, mieste įsigalėjus nuožmiam badui ir beturčiams nebeturint maisto, ₄buvo pralaužtos miesto sienos. Tada karalius ir visi jo kariai pabėgo iš miesto nakčia pro vartus tarp dvigubos sienos prie karaliaus sodo. Nors chaldėjų buvo visur aplink miestą, karalius leidosi keliu Arabos link. ₅Bet chaldėjų pajėgos vijosi karalių ir pasivijo jį Jericho lygumose. Visa jo kariuomenė, pabėgusi nuo jo, išsisklaidė. ₆Karalius buvo suimtas ir nuvestas į Riblą pas Babilono karalių, kuris surengė jam teismą. ₇Nužudžius Zedekijo sūnus jo akyse, Zedekijui buvo išluptos akys. Apkaustytas vario grandinėmis, jis buvo nuvarytas į Babiloną.

₈Aštunto mėnesio septintą dieną – tai buvo devyniolikti Babilono karaliaus Nebukadnecaro metai, – į Jeruzalę atvyko karaliaus asmens sargybos vadas ir Babilono karaliaus pareigūnas Nebuzaradanas. ₉Jis sudegino VIEŠPATIES Namus, karaliaus rūmus ir visus Jeruzalės namus, sunaikino kiekvieno didžiūno namus. ₁₀Tada chaldėjų pajėgos, buvusios su sargybos vadu, iš visų pusių išardė Jeruzalės sienas. ₁₁Likučius žmonių, pasilikusių mieste, perbėgėlius – žmones, perėjusius pas Babilono karalių, – visus gyventojų likučius karaliaus asmens sargybos vadas Nebuzaradanas išvarė į tremtį. ₁₂Bet kai kuriuos krašto šalies žmones Nebuzaradanas paliko dirbti vynuogynuose ir arti žemę.

₁₃Vario stulpus, esančius VIEŠPATIES Namuose, pastovus ir vario jūrą, buvusią VIEŠPATIES Namuose, chaldėjai sudaužė ir visą varį išgabeno į Babiloną. ₁₄Jie išgabeno ir puodus, grandiklius, žnyples, samčius bei visus vario reikmenis, vartojamus pamaldose. ₁₅Sargybos vadas išgabeno keptuves ir šlakstymo dubenis iš aukso ir sidabro. ₁₆Abiejų stulpų, jūros ir Saliamono padarytų pastovų, šių visų daiktų vario nebuvo įmanoma pasverti. ₁₇Vieno stulpo aukštis buvo aštuoniolika uolekčių. Viršuje jis turėjo varinį antgalį; antgalio aukštis buvo trys uolektys, o aplink antgalį buvo pinučiai su granatmedžio obuoliais, padarytais iš vario. Antrasis stulpas turėjo tokį pat antgalį su pinučiais.

₁₈Sargybos vadas paėmė ir vyriausiąjį kunigą Serają, pavaduotoją kunigą Sofoniją bei trejetą slenksčio sargų. ₁₉O iš miesto jis paėmė kariams vadovavusį dvariškį bei penkis karaliaus tarybos patarėjus, užsilikusius mieste, kariuomenės vado raštininką, vadovavusį šalies žmonių šaukimui prie ginklų, ir šešiasdešimt mieste buvusių paprastų vyrų. ₂₀Paėmęs šiuos žmones, sargybos vadas Nebuzaradanas nuvarė juos pas Babilono karalių į Riblą. ₂₁Babilono karalius įsakė juos užmušti, ir Ribloje, Hamato krašte, jie buvo nubausti mirtimi. Taip Judas tapo ištremtas iš savo žemės.

₂₂Babilono karalius Nebukadnecaras paskyrė Šafano sūnaus Ahikamo sūnų Gedaliją valdyti žmones, kuriuos buvo palikęs Judo krašte. ₂₃Karių vadai ir vyrai, išgirdę, kad Babilono karalius paskyrė Gedaliją valdytoju, atėjo į Micpą pas Gedaliją drauge su Netanijos sūnumi Izmaeliu, Kareacho sūnumi Johananu, Tanhumeto Netofiečio sūnumi Seraja bei Maakiečio sūnumi Jaazaniju ir jų vyrais. ₂₄O Gedalijas prisiekė jiems ir jų vyrams. „Nebijokite chaldėjų pareigūnų, – sakė jiems, – pasilikite krašte, tarnaukite Babilono karaliui, ir bus jums gerai“. ₂₅Bet septintą mėnesį Elišamos sūnaus Netanijos sūnus Izmaelis, kilęs iš karališkos šeimos, atėjo su dešimčia vyrų, užpuolė Gedaliją ir nužudė drauge su buvusiais pas jį Micpoje judėjais ir chaldėjais. ₂₆Tada visi žmonės, seni ir jauni, drauge su karių vadais leidosi į Egiptą, nes bijojo chaldėjų.

₂₇Trisdešimt septintų Judo karaliaus Jehojachino metų dvylikto mėnesio dvidešimt septintą dieną Babilono karalius Evil Merodachas pirmais savo karaliavimo metais paleido iš kalėjimo Judo karalių Jehojachiną. ₂₈Maloniai kalbėjosi su juo ir davė jam krėslą, aukštesnį už visus krėslus karalių, buvusių pas jį Babilone. ₂₉Tad Jehojachinas nusivilko kalėjimo drabužius. Visas savo gyvenimo dienas jis valgė prie karaliaus stalo. ₃₀O jo išlaikymą karalius užtikrino diena po dienos, visą jo likusį gyvenimą.